Autobusai

Viešojo transporto idėja buvo atvežta iš Anglijos mesto Cambourne 1801 metų. Pirmasis autobusas buvo sukurtas kaip garo varomas, jo išradėjas - Richardas Trevithick. Jis galėtų pervežti aštuonis keleivis. Autobusų likimas buvo susijęs su elektrineis varikliais. Taigi, 1886 metais Londone pradėjo dirbti elektros varomas autobusas, o 1901 metais - Rusijoje. Kartu su automobilių su vidaus degimo variklių buvo sukurtas ir panašus autobusas. Jis buvo pastatytas Vokietijoje gamykloje «Benz» ir jis tilpe 8 keleivius.

Autobusų klasifikavimas gali būti atliekama pagal jo paskirte. Paskirte nustato autobusų konstrukcią.

Miesto autobusai yra dažniausiai naudojimi pasauliją. Jie skirti vežti keleivius maršrutais su dažnais sustojimais. Šios mašinos turi būti patvarus, erdvus, su plačiomis durimis ir kaupimo svetainieis, taip pat įrengti turėklais. Talpa gali siekti iki 300 keleivių. Miesto autobusai daugiausiai yra komponentiniai, pastatyti iš pagrindinio kėbulo ir vieno ar du vežimėlių-sekcijų su lanksčiosiomis jungtimis tarp jų. Miesto autobusai paprastai įrengti su automatine pavarų dėže ir sustiprintais stabdžiais. Ypatingas dėmesys skiriamas saugos ir komforto per keleivų iškrovimt ir ikrovima. Pavyzdžiui, durų užraktas apsaugo nuo keleiviu užspaustimo, dar yra ištraukiamos rampos invalid vežimėliams.

Maršrutiniai autobusai šiek tiek skiriasi nuo miesto. Jie neturi papildomų skyrų, duris gali būti siauresnė, vietų skaičius yra didesnis. Kaip ir miesto autobusai, jie gali būti mažaaukščei. Tačiau maršrutiniai autobusai daro mažiau sustojimų ir neturi kaupimo svetainų.

Tarpmiestiniai autobusai skirti keleiviams vežti dideliais atstumais. Atsižvelgiant į tai, kad stotelės gali būti ne rečiau kaip kas keturias valandas, autobusai turi būti įrengti su patogiomis lovomis, apsaugos sistema, vėdinimų, automatinų tualetų, didelė bagažinė, o kartais ir virtuvė. Tokių autobusų talpa iki 100 žmonių (dėl dviejų aukščų).

Kitos kategorijos pagal funkcionalumą, pajėgumą, saugumą vistiek gali tureti iki trijų aukščų. Pavyzdžiui, autobusai skirti vežti keleivius į lėktuvą. Pagal sasvo konstrukcija jie yra miesto autobusai, su šiek tiek pakeistą kabinos. Kartais tokie autobusai yra nepilotuojami. Vietoj vairuotojas, mašina kontroliuoja kompiuterų per palydovinė sistemą.

Mokykliniai autobusai - tai serijos autobusai su padidintu saugumu, diržais, šviesos signalizacija. Dažniausiai šiam tikslui pasirinką tarpmiestinų autobusų modelei.

Be to, yra specialūs autobusai, kure skirti sudėtingems kasyklos arba pašto darbams. Jų konstrukcija priklauso nuo masės ir apkrovos.

Kaip į sunkvežimią, svarbiausei autobuso elementai yra variklis ir transmisią. Variklio arba maitinimo šaltinis autobusė gali būti įkraunama, ant kondesato veikanti baterija, dyzelio, dujinis vidaus degimo varikliai, kuro elementai, išorinei kontaktai. Dažniausiai - dyzelio varikliai. Seni autobusai naudoja benzino variklius. Modernūs autobusai skirti dirbti su įvairu maitinimo šaltiniu.

Labai svarbios del autobusu ir viešojo transporto yra ekologinis reglamentavimas ir vyriausybės subsidijos. Taigi, su sugriežtinimo išmetamųjų teršalų standartu, į autobusus buvo sumontuoti elektrinei variklei. Valstybės subsidijos siekią padėti sumažinti autobuso eksploatavimo išlaidas ir aplinkos teršimo lygi.

Autobusų gamintojei užsiima dažniausiai sunkvežimių ir traktorių gamybą. Tarp labiausiai žinomų prekinių ženklų: Mercedes-Benz, Volvo, Scania, MAN- Neoplan.